Šį kartą rubrikoje Aš dalinuosi GGG istorija kalbamės su inžinieriumi bandytoju Tomu Česaičiu.

Tomai, trumpam nusikelkime į praeitį, į tą laiką, kai reikėjo pasirinkti profesiją. Ar Jums tai buvo rimtas iššūkis, o gal ilgai brandintos svajonės išsipildymas?

Tikslieji mokslai man visadabuvo įdomūs ir sekėsi geriau. Augant potraukis techniniams dalykams neblėso, todėl ir mokslai bei studijos buvo su tuo susijusios. Manau, profesiją pasirinkau tarsi savaime.

Kokie buvo pirmieji Jūsų profesinės karjeros žingsniai ir kada prisijungėte prie GGG komandos? Kokias pareigas užėmėte?

Baigęs studijas, 2007 m. prisijungiau prie GGG komandos šovinių kokybės laboratorijoje kaip technikas bandytojas. Tai pirmasis mano darbas pagal specialybę.

Dirbate Kokybės tarnyboje, esate inžinierius bandytojas. Turbūt daugelis paklaustų, tai ką gi bandote, Tomai?

Darau būtent tai, ką ir nusako mano pareigybės pavadinimas. Čia nieko nėra paslėpta. (Iš)Bandau gaminamą produkciją ir sprendžiu su bandymų atlikimu ir (ar) gautais rezultatais susijusias problemas. Nėra čia ką vynioti į vatą. Dalis bandymų susiję su ginklais, šaudmenimis ir šaudymu. O kam arba, tiksliau, kuriam tai gali nepatikti? 

Dalyvaujate visuose trijuose šovinio kokybės bandymų lygiuose – prieš šovinio surinkimo operaciją, tiesioginiame jau surinktų šovinių stebėjime ir partijos pripažinimo bandymuose. Kuris iš minėtų patikros lygių reikalauja daugiausia laiko sąnaudų?

Visi bandymai vienodai svarbūs. Bet vis dėlto laiko atžvilgiu daugiausia jo pareikalauja galutiniai – partijos pripažinimo bandymai.

Balistinė ir mechaninė šovinio patikra. Papasakokite plačiau.

Mechaninė šovinio patikra – tai procesas, kai tikrinamas šovinio sandarumas, ištraukimo jėga ir sveriamas parakas bei kulkos. Įdomios yra su tuo susijusios problemos, pvz., ar lako klampumas turi įtakos šovinio sandarumui, kaip skiriasi kulkos greitis, jei tūtelės kakliukas lakuotas arba nelakuotas? Kiek kulkos ištraukimo jėga turi įtakos jos trajektorijai šūvio metu? Bet čia jau vingrybės...

Na, o kulkos balistika yra ištisas mokslas. Dar ir dabar, išdirbęs tiek metų, vis sužinau ar atrandu ką nors naujo, ko iki šiol nežinojau. O šiaip kasdieniame darbe, ūkiškai tariant, mes tikriname kulkų sklaidą, jų greitį ir šūvio metu susidarantį slėgį.

Įmonėje yra įrengtos dvi šaudyklos: lauko (580 m) ir vidaus (50 m). Kokia šių šaudyklų paskirtis? 

Abi šaudyklos yra uždaros. Vieną šaudyklą su kolegomis vadiname trumpąja (50 m), joje atliekami funkciniai bandymai. Kitaip tariant, stebime, kaip pagamintas šovinys funkcionuoja su ginklu. Kitą šaudyklą vadiname ilgąja (580 m), joje atliekami šovinio balistiniai bandymai, matuojama sklaida, kulkos greitis, trajektorija, atliekami pramušimo bandymai.

Turite sukaupęs šūvio metu deformuotų šovinių ir jo sudedamųjų dalių kolekciją. Kiekvienas eksponatas turi labai aiškią deformacijos priežastį. Gal galite įvardyti Jums pačią netikėčiausią priežastį?

Pirmiausia norėčiau paminėti, kad visų eksponatų atsiradimas nėra kokių nors incidentų priežastis. Kol kas nemalonių incidentų laboratorijoje nėra nutikę, ir dirbame taip, kad niekada jų nebūtų. O pats įdomiausias ir statistiškai netikėčiausias eksponatas – tai peršauta tūtelė. Atrodo, kas čia tokio, jei ne jos atsiradimo būdas. Atliekant funkcinius bandymus, šūvio metu išlėkusi tūtelė atsimušė į šaudymo angos kraštą ir įlėkė į ugnies zoną. Tuo metu buvo atliktas kitas šūvis, kuris tūtelę, dar nepasiekusią žemės, tiesiai per vidurį ir peršovė. Čia tas pats, kas išmestum į orą 5 ct monetą ir bandytum peršauti. 

Kaip manote, kokių asmeninių savybių turėtų turėti žmogus, svajojantis dirbti inžinieriumi bandytoju Giraitės ginkluotės gamykloje?

Arbatinis šaukštelis smalsumo, žiupsnelis loginio mąstymo, pora stiklinių tiksliųjų mokslų žinių, šiek tiek užsispyrimo, sumaišyto su gebėjimu planuoti, viską užklojame „man patinka tai, ką darau“, sluoksniu ir gauname kai ką (lazaniją, o gal gvakamolę), kas, manau, pridėjus šiek tiek praktikos tiktų šiai darbo vietai.

Esate užkietėjęs žvejys ir tikriausiai mėgstate pasigirti laimikiais. Taigi, kokią didžiausią žuvį esate pagavęs?

Mėgstu žvejoti, bet šiuo metu žvejyba šiek tiek nustumta į šalį. Laimikiais girtis, kad ir kaip būtų keista, nemėgstu. Man labiau patinka su tais laimikiais susijusios istorijos, kaip antai vėlyvą rudenį visos žvejybos ekipuotės nusirengimas viena ranka ir šuolis į šaltą vandenį tam, kad iškelčiau itin stačioje pakrantėje užkibusį 68cm ilgio salatį. Žvejyba man yra gerai praleistas laikas, emocijos kovoje su žuvimi, o ne patys laimikiai, jie dažniausiai keliauja atgal į vandenį. 

Tomai, jeigu Jums duotų televizijos eterį ir pasiūlytų vesti paties sugalvoto formato laidą. Apie ką būtų ši laida?

Vargu ar apskritai ryžčiausi tokiai avantiūrai. Bet vis dėlto, jei reikėtų, tai, manau, rinkčiausi ką nors panašaus į „Auksinį protą“ ar „Kas ir kodėl“.

Ir galiausiai – jeigu kuriam nors naujienų bei žinių portalui turėtumėte pateikti trumpą žinutę, nusakančią įmonės veiklą, kaip ji skambėtų?

Paprastai ir lakoniškai – mažo kalibro šaudmenų gamykla. Geriems girtis nereikia, o blogiems – ir pagyros nepadės.